Mažeikių karatė klubas DANAS

Sportinis karatė, WKF

Sportinis karatė, WKF

WKF karatePasaulio karatė federacija (World Karate Federation, WKF) – tai didžiausia pasaulyje tarptautinė sportinio karatė organizacija. Ji ne tik yra vienintelė, pripažįstama Tarptautinio Olimpinio Komiteto, bet ir vienija daugiau nei 10 milijonų narių iš įvairiausių šalių. 1990-aisiais įkurta organizacija rūpinasi kasmet rengiamais Pasaulio Jaunimo bei Senjorų karatė čempionatais. Dabartinis federacijos prezidentas yra ispanas Antonio Espinos, o pagrindinė būstinė – įsikūrusi Ispanijos sostinėje Madride.

Europą su karatė menu maždaug 1950-aisiais supažindino japonų meistrai, kurių didžioji dauguma priklausė Japonų karatė asociacijai (JKA). Jie užsiėmė mokymu, tačiau neturėjo jokių minčių dėl nacionalinių ar tarptautinių organizacijų kūrimo, įprastų kitose sporto rūšyse. Taigi, dėl dabar sėkmingai veikiančios Pasaulio karatė federacijos bei iš esmės organizuotos šio kovos meno veiklos visame pasaulyje labiausiai dėkoti reikėtų prancūzui Jacques Delcourt, 1961-aisiais paskirtu pirmuoju Prancūzijos karatė prezidentu. Būtent jis po kelerių savo veiklos metų pasiūlė kitų Europos šalių, tokių, kaip Italija, Didžioji Britanija, Belgija, Vokietija, Šveicarija bei Ispanija, karatė federacijoms susivienyti vardan vieno bendro tikslo – pirmojo tarptautinio karatė renginio. 1963-ųjų gruodį šešios iš septynių minėtųjų šalių susitiko Paryžiuje. Pagrindinis šio susitikimo, kuris vėliau buvo pavadintas pirmuoju Europos Karatė kongresu, tikslas buvo aptarti Europos karatė turnyrų organizavimo aspektus. Įvairių karatė stilių sujungimas nebuvo galimas, todėl kongreso nariai tąkart sutarė suvienyti teisėjavimą.

Po šio susitikimo vėlesni įvykiai klostėsi kur kas sparčiau. 1965-aisiais Jacques Delcourt buvo išrinktas Europos karatė sąjungos prezidentu, o jau sekančiais metais Paryžiuje įvyko pirmasis Europos karatė čempionatas. Kone tris šimtus žiūrovų sutraukęs renginys taip pat buvo tiesiogiai transliuojamas per televiziją. Tačiau tą kartą dėl gausių veido traumų bei pernelyg didelio žiaurumo be kritikos nebuvo apsieita. Kaip vėliau komentavo Europos karatė sąjungos atstovai, tam turėjo įtakos ne kas kitas, kaip tik taisyklių pažeidinėjimai bei įgūdžių trūkumas iš pačių dalyvių pusės. Vėliau problemą siekta spręsti visas teisėjavimo taisykles derinant su tomis, kuriomis vadovaujasi Japonijos karatė asociacija.

1970-aisiais tas pats Jacques Delcourt, siekdamas puoselėti japonišką kovos meną pasauliniu lygiu, įkūrė Tarptutinę karatė sąjungą. Vos tik apie tai išgirdęs į Paryžių atvyko pats Visų Japonijos karate-do organizacijų federacijos (FAJKO) prezidentas Ryoichi Sasakawa. Aptarus reikiamus aspektus dėl efektyvaus tarptautinio valdymo organo veikimo vis tik buvo nutarta paleisti Tarptautinę karatė sąjungą ir vietoje jos, sujungus Europos karatė sąjungą bei Japonijos karatė federaciją, įkurti naująją Pasaulio Karate-do organizacijų sąjungą (WUKO).

Vėliau, siekiant suburti dar bendresnį organą, WUKO bandė susivienyti su Tarptautine tradicinio karatė federacija (ITKF). Tačiau, tokiam bandymui nepavykus, 1990-aisiais Pasaulio Karate-do organizacijų sąjunga ėmėsi šios užduoties savarankiškai ir sėkmingai įkūrė Pasaulio karatė federaciją.

Karatė istorijoje tai buvo itin didelis ir svarbus žingsnis. To dėka jau ketvirtį amžiaus pasaulis turi efektyviai veikiančią organizaciją, tarptautiniu mastu kruopščiai besirūpinančią senuoju kovos menu. Pagrindiniai jos tikslai yra skatinti, organizuoti, reguliuoti ir populiarinti karatė sportą, siekti apsaugoti fizinę bei psichinę šiuo sportu užsiimančiųjų sveikatą, prisidėti prie draugiškų įvairių tarptautinių federacijų santykių plėtros, ir galiausiai – ginti karatė interesus visame pasaulyje.

Šiandieną Pasaulio karatė federacijai (WKF, www.wkf.net) priklauso virš 190 šalių, tarp kurių, žinoma, yra ir Lietuva.